Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Vilniaus regiono apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Norvegijos Aukščiausiojo Teismo teisėja: „Aukšti etiniai standartai ir sąžiningumas – svarbiausios teisėjo savybės“

Norvegijos Aukščiausiojo Teismo teisėja: „Aukšti etiniai standartai ir sąžiningumas – svarbiausios teisėjo savybės“
2022-09-26

Kai viešojoje erdvėje imama ieškoti gerosios daugelio sričių praktikos pavyzdžių, neretai atsigręžiama į Skandinavijos šalis. Norvegija – valstybė, su kuria Lietuvos teisinę sistemą sieja ne vienas bendras projektas, įvykęs renginys ar bendra veikla. Apie tai, kaip veikia šios šalies teismų sistema ir jos savivalda, TEISMAI.LT skaitytojams pasakoja Norvegijos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šios šalies Teismų administracijos valdybos pirmininkė Cecilė Østensen Berglund.

Kaip pasirinkote teisėjos karjerą?

Vaikystėje norėjau būti veterinarijos gydytoja, bet vienas puikus mokytojas vidurinėje mokykloje man parodė, kad ir teisė gali būti įdomus dalykas. Taigi, pasirinkusi ir baigusi teisės studijas, trumpai dirbau advokate, vėliau tapau pavaduojančia teisėja. Pamačiusi, koks sudėtingas ir naudingas šis darbas, supratau, kad ilgalaikėje perspektyvoje teisėjos karjera man būtų įdomi. Tad kelerius metus dirbau Aukščiausiojo Teismo tarnautoja, kol tame teisme tapau vyriausiojo sekretoriaus pavaduotoja. Dar po kelerių metų pasigedau dinamikos teismo salėje ir pradėjau dirbti teisėja Oslo apeliaciniame teisme. Po septynerių metų, 2017 m., grįžau dirbti į Aukščiausiąjį Teismą jau kaip teisėja.

Kokia yra teisėjų skyrimo procedūra Norvegijoje?

Apie visas laisvas teisėjų vietas skelbiama viešai. Pateiktas kandidatų į pareigas paraiškas peržiūri nepriklausoma Teisėjų skyrimo taryba (toliau – ir Taryba)[1]. Prieš rekomenduodama Teisingumo ministerijai, jos nuomone, geriausius kandidatus, Teisėjų skyrimo taryba kalbasi su kandidatais. Teisingumo ministerija paprastai vadovaujasi rekomendacijomis ir teikia kandidatą patvirtinti Karaliui Valstybės taryboje[2], kuri jį paskiria oficialiai. Jei nutiktų taip, kad ministerija norėtų paskirti asmenį, kurio Taryba nerekomenduoja, toks atvejis turėtų būti grąžintas Tarybai svarstyti iš naujo.

Norvegijoje teisėjais tapti norintys asmenys privalo turėti platų profesinį teisinį išsilavinimą ir pakankamai darbinės patirties. Į darbą priimami teisėjai yra patyrę įvairių sričių teisininkai, nes nėra vidinės teisėjų karjeros (teisėjų atrankos ir vertinimo) sistemos.

Teisėjai skiriami visam gyvenimui (neterminuotai), tačiau jie išeina į pensiją sulaukę įstatymų nustatyto pensinio amžiaus, t. y. 70 metų. Siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą, Norvegijos Konstitucijoje yra įtvirtintos formalios rašytinės nuostatos, garantuojančios teisėjo imunitetą (aut. past. – Lietuvoje galiojančios teisėjo imuniteto sąvokos apibrėžtį žr. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 str.).

Kokios asmeninės savybės reikalingos teisėjui, kad jis galėtų tinkamai atlikti pareigas?

Siekdama užtikrinti skaidrumą ir kokybę, Teisėjų skyrimo taryba yra paskelbusi pretendentų į teisėjus atrankos ir teisėjų skyrimo kriterijų rašytines rekomendacijas. Aukšti etiniai standartai ir sąžiningumas – svarbiausios teisėjo savybės, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad teisėjas veiktų nepriklausomai. Manau, kad tai yra pagrindiniai dalykai kiekvienam teisėjo pareigas atliekančiam asmeniui. Kitos itin svarbios būdo ir pažintinės savybės yra gebėjimas pagarbiai elgtis su kolegomis ir proceso šalimis, taip pat gebėjimas efektyviai ir kruopščiai dirbti, siekti naujų žinių ir nepamiršti vadovautis sveiku protu.

Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie Norvegijos teismų sistemą?

Aukščiausia Norvegijos teismų institucija yra Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis visas – konstitucines, administracines, civilines, baudžiamąsias – bylas, išskyrus kaltės klausimą. Įsteigti šeši apeliaciniai teismai, turintys tokią pat plačią kompetenciją kaip ir Aukščiausiasis Teismas ir galintys vertinti kaltės klausimą. Praėjusiais metais baigus struktūrinę reformą Norvegijoje yra 23 apylinkių teismai, kurių biurai yra 59 vietose, ir 19 žemės konsolidacijos teismų su 30 biurų, sprendžiančių nekilnojamojo turto klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijoje gyvena apie 5,4 mln. gyventojų, yra puikios galimybės kreiptis į teismą.

Norvegijos teismuose yra apie 670 teisėjų[3], 170 teisėjų padėjėjų ir 1 050 darbuotojų, o Norvegijos teismų administracijoje (toliau – ir Administracija) dirba 150 darbuotojų.

Kalbėdami apie teismus savo šalyje paprastai neišvengiame nepriklausomumo temos. Koks šios temos aktualumas Norvegijoje?

Norvegijos teismų administracija buvo įkurta siekiant teismų savarankiškumo: 2002 m. ji perėmė iš Teisingumo ministerijos atsakomybę už centrinį teismų administravimą. Pagrindinis tikslas buvo užtikrinti ir plėtoti teismų nepriklausomumą. Tai pasirodė esąs geras sprendimas, nes teismai atsiribojo nuo kitų valstybės valdymo sričių.

Administracija leidžia teismams patiems spręsti iškilusias problemas ir suteikia būtiną pagalbą teisėjams ir darbuotojams, kad jie galėtų efektyviai ir kokybiškai atlikti savo pareigas.

Administracija ir teismai savo finansinius išteklius gauna iš nacionalinio biudžeto, dėl kurio sprendžia Parlamentas, remdamasis Teisingumo ministerijos siūlymu. Norvegijos teismų administracija paskirsto išteklius teismams, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą. Aukščiausiasis Teismas turi savo atskirą biudžetą, užtikrinantį nepriklausomumą ne tik nuo kitų vyriausybinių padalinių, bet ir nuo pačios Administracijos.

2022 m. Norvegijos teismų administracijos ir žemesnės instancijos teismų biudžetas yra 3 008 426 000 NOK (aut. past. – beveik 300 mln. Eur), o Aukščiausiojo Teismo biudžetas šiemet siekia 132 916 000 NOK (aut. past. – beveik 13 mln. Eur).

Gal galite plačiau papasakoti apie teismų savivaldos institucijų struktūrą ir funkcijas?

Norvegijos teismų administracijai vadovauja kadencijomis pareigas einantis direktorius, o ją valdo Teismų administracijos valdyba (toliau – ir Valdyba)[4], kurią sudaro devyni nariai: Vyriausybės skiriami keturi teisėjai iš skirtingų teismų instancijų (iš jų vienas teisėjas iš žemės konsolidacijos teismo), vienas atstovas iš kitų teismuose paskirtų asmenų, du teisininkai ir du Norvegijos parlamento renkami nariai.

Vyriausybė iškelia Valdybos pirmininko, kuris paprastai yra Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kandidatūrą. Paskyrimas ir rinkimai vyksta ketverių metų laikotarpiui, suteikiant teisę būti iš naujo paskirtam arba perrinktam vienam laikotarpiui.

Kaip jau minėta, Norvegijoje veikia nepriklausoma Teisėjų skyrimo taryba, kuri daugiausia užsiima teisėjų skyrimo procedūra. Norvegijos teismų administracija atlieka Teisėjų skyrimo tarybos sekretoriato pareigas.

Visų Norvegijos teisėjų drausmines bylas nagrinėja nepriklausomas Teisėjų priežiūros komitetas. Komitetas gali skirti drausmines nuobaudas, kai teisėjas „tyčia ar dėl neatsargumo pažeidžia einamoms pareigoms privalomus įsipareigojimus arba kitaip elgiasi pažeisdamas teisėjui prideramą elgesį“. Pagrindinė šio komiteto veiklos sritis yra teisėjų elgesys, susijęs su bylomis, paprastai su pasirengimu joms, teismo posėdžiais ar sprendimų rašymu. Tačiau jis taip pat gali reaguoti, jei teisėjas net ir ne darbo metu savo poelgiu pažeidžia Teisėjų etikos kodeksą.

Priežiūros komitetą sudaro šeši nariai: du teisėjai iš pirmosios instancijos teismų, vienas – iš žemės konsolidacijos teismo, du visuomenės atstovai ir vienas teisininkas. Šiuo metu įgaliojimai skirti Priežiūros komiteto narius priklauso Vyriausybei, o sekretoriato funkcijas atlieka Norvegijos teismų administracija.

Atrodo, kad teismų savivalda puikiai veikia. Ar jos veikloje kyla problemų, iššūkių? Kokie jie?

Teisėjų skyrimo tarybą ir Priežiūros komitetą nurodžiau kaip nepriklausomus – tokie jie ir yra darbo ir rekomendacijų atžvilgiu. Tačiau susirūpinimą dėl šių dviejų institucijų kelia tai, kad narius skiria vykdomoji valdžia. Nors tokia padėtis yra daugelyje šalių, prieš kelerius metus teismų nepriklausomumą nagrinėjusi Teismų komisija (aut. past. – teismų veiklos monitoringą atliekanti institucija) pasiūlė tam tikrų pataisų.

Jei pataisos bus atliktos, Norvegijos teismų administracija, Norvegijos teisėjų asociacija ir Norvegijos advokatų asociacija turės didesnę įtaką paskyrimo procedūrai. Komisija rekomenduoja, kad Administracija, pasikonsultavusi su Teisėjų asociacija, skirtų teisėjus, o Norvegijos advokatų asociacijos teikimu būtų paskirtas bent vienas iš teisininkų (advokatų).

Teismų komisija savo 2020 m. išvadose išreiškė apgailestavimą, kad teisėjų drausmės instituciją skiria vykdomoji valdžia nedalyvaujant teismams ar kitoms teisminėms institucijoms. Komisija laikėsi nuomonės, kad įgaliojimai turėtų būti perduoti Norvegijos teismų administracijos valdybai.

Kokį vaidmenį šalies teismų sistemoje atlieka šalies politikai?

Kasdieniame teismo darbe politikai jokio tiesioginio vaidmens neatlieka.

Kaip ir daugelyje šalių, mūsų valstybėje įstatymus priima Parlamentas, o teisėjus skiria Vyriausybė. Ir, kaip minėta, tiek Vyriausybė, tiek Parlamentas turi savo žodį, kai kalbama apie teismų ir Norvegijos teismų administracijos finansavimą.

Teismai, aiškindami įstatymus, vadovaujasi ir parengiamuoju darbu (aut. past. – aiškinamuoju raštu). Tarkime, priimant baudžiamąsias nuostatas, neretai parengiamajame darbe pateikiami nuosprendžių skyrimo pavyzdžiai, kuriais turi vadovautis teismai.

Kalbant apie Nacionalinės teismų administracijos valdybą reikėtų pasakyti, kad Vyriausybė turi teisę tam tikrais būdais duoti valdybai nurodymus. Tačiau taip niekada nebuvo nutikę, ir Teismų komisija pasiūlė šias nuostatas panaikinti.

Kokios bylos šiuo metu dažniausiai pasitaiko Norvegijoje? Ar galėtumėte paminėti įsimintiniausią bylą?

Norvegijoje yra įvairių civilinių ir baudžiamųjų bylų, todėl teisėjų darbas yra įdomus: mes, visi teisėjai, esame plataus profilio, sprendžiame visų rūšių bylas, nesvarbu, ar dirbame apylinkės teisme, ar apeliaciniame, ar Aukščiausiajame Teisme.

Neabejotinai įsimintiniausia yra 2020 m. klimato byla, susijusi su karališkojo dekreto išduoti gamybos licencijas Norvegijos kontinentiniame šelfe pietinėje ir pietrytinėje Barenco jūros dalyje galiojimu. Vienas esminių bylos klausimų: ar tai buvo suderinama su Konstitucijos 112 straipsniu dėl teisės į sveiką aplinką? Bylą nagrinėjo net 15 iš 20 Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Apeliacinis skundas dėl valstybei palankaus apeliacinio teismo sprendimo buvo atmestas 11 balsų prieš 4. Dauguma (vienuolika teisėjų) nustatė, kad nebuvo padaryta procedūrinių klaidų ir kad galimos klaidos bet kokiomis aplinkybėmis neturėjo įtakos karališkajam dekretui.

Keturių teisėjų mažuma nustatė, kad 2013 m. atveriant gamybai Barenco jūros pietrytinę dalį buvo padaryta procedūrinių klaidų, nes galimos būsimos pasaulinės klimato emisijos nebuvo įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimą, sudarantį šio leidimo pagrindą. Mažumos nuomone, tai turėjo reikšti, kad gamybos licencijos dėl Barenco jūros pietrytinės dalies klausimas turi būti svarstomas iš naujo, remiantis nauju poveikio aplinkai vertinimu.

Kaip apie teismų sprendimus Jūsų šalyje informuojama visuomenė?

Visi Aukščiausiojo Teismo sprendimai – tiek santrauka, tiek visas sprendimas – skelbiami teismo interneto svetainėje www.hoyesterett.no (informaciją ir nuosprendžius taip pat galima rasti ir anglų kalba). Be to, ta pati informacija elektroniniu paštu siunčiama žiniasklaidai ir nemažam skaičiui teisėjų, kurie yra užsiregistravę gauti naujienas. Specializuotoje svetainėje www.Rett24.no (tai reiškia teisė24) rašoma apie visų lygių sprendimus ir ją dažnai cituoja nacionaliniai laikraščiai. Mano nuomone, visuomenė Norvegijoje yra gerai informuota apie teismų sprendimus.

COVID-19 pandemija lėmė tam tikrus apribojimus ir pokyčius daugelio institucijų darbo procese visose šalyse, paskatindama plačiau naudotis informacinėmis technologijomis. Ar galėtumėte papasakoti apie naujoves ir pokyčius, taikomus Norvegijos teismuose? Kokia Jūsų patirtis?

Pandemija lėmė milžinišką Norvegijos teismų technologinės raidos šuolį. Daugeliu atvejų tvarkydami dokumentus teismai pateko į skaitmeninį pasaulį. Popieriaus atsisakymas reiškia galimybę dirbti iš bet kur, suteikiant teismams, turintiems keletą biurų, galimybę dirbti su vieni kitų bylomis ir prireikus dirbti iš namų. Daugelis darbuotojų dabar kelias dienas per savaitę dirba nuotoliniu būdu. Be to, galimybė apklausti liudytojus nuotoliniu būdu padarė procesą veiksmingesnį ir švelnesnį bylos dalyviams. Kitas svarbus aspektas susijęs su internetu atliekamu vertimu. Kadangi teismų biurų geografija labai plati, vertimas internetu suteikia galimybę bet kurioje vietoje pasitelkti geriausius vertėjus, o tai – efektyvus, laiką taupantis ir pigesnis būdas, nei samdyti vertėjus, kurie atvyksta gyvai dalyvauti teismo posėdžiuose.

Ko palinkėtumėte Lietuvos teismų bendruomenei?

Lietuva ir Norvegija bendradarbiauja daugelyje sričių, įskaitant teismų sistemą. Tikiuosi, kad tai tęsis ir kad galėsime pasinaudoti šalių patirties įvairove. Neramiais Europai laikais nuoširdžiai linkiu, kad Lietuvos teismų bendruomenė gebėtų apsaugoti savo nepriklausomumą ir galėtų vykdyti funkcijas be neteisėtos įtakos.

Straipsnio autorė: Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Andriuškaitė

Straipsnį kviečiame skaityti TEISMAI.LT numeryje, 6-8 psl. ir portale Delfi.lt.


[1] Teisėjų skyrimo tarybą sudaro trys teisėjai, vienas advokatas, vienas viešojo sektoriaus teisininkas ir du ne teisininkai.

[2] Monarchas, vykdantis vykdomąją valdžią, paprastai priimant įsakymus ir dalyvaujant šalies vykdomajai tarybai.

[3] Norvegijoje sprendžiant bylas tam tikrais atvejais dalyvauja tarėjai (jų yra apie 16 000) ir (arba) prisiekusieji. Tai teisinio išsilavinimo neturintys teisėjų kolegos, dalyvaujantys nagrinėjant bylą teisme lygiomis teisėmis su teismo teisėjais („teisėjais specialistais“). Tarėju norintis tapti asmuo turi mokėti norvegų kalbą, būti 21–70 m. amžiaus, turėti Norvegijos pilietybę ir teisę balsuoti, nesibylinėti ir nebūti teistas tam tikrose bylose ir kt. Šie teisėjų kolegos teismo posėdžiuose dalyvauja taip pat, kaip ir profesionalus teisėjas, ir padeda įvertinti, ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje yra kaltas ir kokia bausmė turėtų būti skirta, tam tikrais atvejais dalyvauja ir civilinėse bylose. Teisėjų kolegos posėdžiauja kartu su profesionaliu teisininku ir klausosi, ką teisme kalba šalys. Šie asmenys teismo posėdžiuose taip pat gali užduoti klausimus (aut. past.).

[4] Ši Norvegijos teismų savivaldos institucija atitinka Lietuvos teisėjų tarybos instituciją. Skirtumas tas, kad lietuviškąją tarybą sudaro tik teisėjai (aut. past.).

2022-09-26 13:12:32